2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ir pradedami taikyti šių metų pradžioje priimti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 ir aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 pakeitimai.
Įsigaliojusiuose Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimuose detalizuota iki šiol buvusi gana abstrakti privalomojo nurodymo davimo ir vykdymo tvarka, taip pat įvesta nauja žodinio privalomojo nurodymo davimo teisė.
Tais atvejais, kai nėra galimybės operatyviai surašyti privalomojo nurodymo, tačiau atsižvelgiant į situaciją būtina nedelsiant imtis priemonių, arba kai pažeidimas gali būti pašalintas nedelsiant, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai žodžiu gali pareikalauti iš atsakingų asmenų atlikti veikas, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta arba kad būtų išvengta tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei ar jis būtų sumažintas. Informacija apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus (nurodymus) atlikti veikas nurodoma dokumente, kuriuo įforminamas patikrinimas. Asmenys privalo vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų žodžiu duotus reikalavimus.
Valstybinės kontrolės pareigūnams įstatymu suteikti platūs įgaliojimai sustabdyti konkretaus įrenginio ar objekto veiklą, nustačius galimo pažeidimo faktą. Tokie sprendimai gali sutrikdyti įmonės veiklą ir sukelti ekonominę žalą dėl galimų darbuotojų prastovų, negautų pajamų.
Įstatyme taip pat numatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, galės be išankstinio įspėjimo tikrinamo objekto darbo metu arba kai yra pagrįstos informacijos ar pagrįstų įtarimų, kad viršijami aplinkos apsaugos normatyvai ir (ar) kitaip neteisėtai teršiama aplinka, ir (ar) netinkamai tvarkomos atliekos, bet kuriuo metu patekti į teritoriją ir (ar) objektą ir atlikti matavimus ir (ar) paimti ėminius.
Taip pat 2020 m. gegužės 1 d. įsigaliojo ir pradedami taikyti šių metų pradžioje priimti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 pakeitimai kuriais sugriežtinta taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų bei taršos leidimų išdavimo, privalomo keitimo ir atšaukimo tvarka. Įstatyme numatyta, kad leidimo galiojimas bus panaikintas, jeigu 3 kartus per metus nustatoma, kad jame nustatyti leistinos taršos, atliekų susidarymo, laikymo, kvapų ir triukšmo normatyvai viršijami, arba jei toks leidimo sąlygų pažeidimas nepašalinamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo jo užfiksavimo dienos.
Taršos leidimuose nuo 2021 m. sausio 1 d. bus numatytos ir kvapų valdymo (mažinimo) priemonės, jų efektyvumo rodikliai, taip pat numatomi (prašomi leisti) kvapo emisijos rodikliai. Išduodant Taršos leidimus nuo šios dalyvaus ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau -NVSC). Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka ir terminais NVSC, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derins paraiškas, pagal kompetenciją nustatys ir peržiūrės taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas.
Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme sugriežtinta atsakomybė už veiklą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo ar taršos leidimo. Nuo šiol ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo 10000 iki 30000 eurų. Veiklos vykdymas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, užtraukia baudą nuo 5000 iki 10000 eurų.
Nuorodos:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Nr. I-2223 (aktuali redakcija nuo 2021 01 01)